|  KLASTINGASIS HORNO RAGAS
Venantas Butkus Uþ jûrlapiuose árašyto pavadinimo „Cape Horn" slypi viso pasaulio jûrininkus jaudinantis mitas apie jûrø stichijos klastingumà ir negailestingumà. Atrado olandai iš Horno miestelio Horno kyšulys. Vaizdas iš Pietø pusës.
Horno salos kyšulys (55º59′ p. pl. ir 67º16′ v. ilg.) - tai ne vien tik maþytis èilieèiø þemës lopinëlis. Uþ jûrlapiuose árašyto jo pavadinimo "Cape Hoorn" slypi viso pasaulio jûrininkus jaudinantis mitas apie jûrø stichijos klastingumà ir negailestingumà. Nuo 1616 metø, kai olandai Isaac Lemaire ir Wilhelm Schoulten, plaukiodami burlaiviu "Eendracht", pirmieji tolimose pietø platumose aplankë nedidelæ salà ir pavadino jà savo gimtojo miestelio Horno vardu, èia nuskendo daugiau kaip 2000 laivø ir þuvo daugiau kaip 10 000 jûreiviø. Plaukimas apie Horno kyšulá pavojingas dël daugelio aplinkybiø. Tarp Horno ir Antarktidos nuolatos vyrauja audringi vakarø krypties vëjai. Uraganinës vëtros èia be perstojo gali siausti kelias savaites. Be to, šiose platumose visais metø laikais tvyro šaltis. Dangus ties Horno kyšuliu beveik visada apsiniaukæs, todël kapitonai retai teturëdavo galimybæ su sekstantu nustatyti tikslià laivo buvimo vietà. Burlaiviai, vargingai laviruodami prieš vëjà, gaudë kiekvienà palankesná dvelktelëjimà, kad išlaikytø jiems reikalingà kursà. Deja, ne kiekvienam tai pavykdavo. Tik XIX a. viduryje prasidëjo daugiau ar maþiau reguliarus laivø eismas pro Horno kyšulá. Hornas ypaè pagarsëjo aukso karštligës metu, kai tûkstanèiai nuotykiø ieškotojø, Niujorke sëdusiø á greitaeigius kliperius, stengdavosi kuo greièiau nuplaukti á Kalifornijà. Intensyviausia laivyba èia vyko 1900-1914 metais, kai didieji burlaiviai iš Èilës á Europà gabeno salietrà. Pradëjus veikti Panamos kanalui, šis laivø kelias prarado savo reikšmæ, bet neištuštëjo. Pro Horno kyšulá vis dar plaukiojo Alandø salose gyvenanèio Gustavo Eriksono laivininkystës burlaiviai. Pavyzdþiui, keturstiebis barkas "Olivebank", kuriame trumpai yra plaukiojæ ir keli lietuviai, nuo 1924 iki 1939 metø net dvylika kartø praplaukë šiurpulingà šlovæ turintá kyšulá. Keturstiebiai barkai "Pamir" ir "Passat" buvo paskutiniai didieji burlaiviai, kurie 1948-1949 metais apiplaukë Horno kyšulá. Dabar audrø talþomà Horno kyšulá daþniau aplanko aplink pasaulá plaukianèiø jachtø ir mokomøjø burlaiviø águlos. Lietuviški pëdsakai prie Horno Turbût pasaulyje maþai beliko tokiø vietø, kur kada nors nebuvo uþklydæs bent vienas lietuvis. Net Dievo uþmirštame Togos salyne ir netoli Ugnies Þemës aplink pasaulá plaukianèios Lietuvos jachtos "Laisvë" águlos nariai sutiko savo tautieèiø. Tad nieko nuostabaus, kad lietuviškus pëdsakus galime aptikti ir ties audringuoju kyšuliu. Jûreivystës istorikai ne kartà yra uþsiminæ, kad lietuviškø kanapiø suktinës virvës, naudojamos XVIII-XIX amþiaus burlaiviuose, geriausiai atlaikydavo praþûtingas audras. Nëra jokios abejonës, kad tokios virvës, laikydamos išpûstas kliperiø bures, ne kartà plaukë ir pro Horno kyšulá. Nors dauguma lietuviø gana abejingi jûreivystei ir jûreiviškoms profesijoms, taèiau visada atsirasdavo bûrelis lietuvaièiø, besiverþianèiø á jûrà savo tëvynës labui. 1926-1928 metais grupë jaunuoliø, baigusiø Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jûreivystës skyriø, atliko praktikà Gustavo Eriksono burlaiviuose "Olivebank" ir "Archibald Russel", kurie iš Pietø Amerikos ir Australijos pro Horno kyšulá gabeno á Europà superfosfatà, grûdus ir kitokias birias medþiagas. Taip atsirado pirmoji lietuviška hornieèiø šeima: Vytautas Babarskas, Stasys Dagys, Kazys Daugëla, Zigmas Domeika, Bronius Krikštopaitis, Stasys Kudirka, Mikas Limba, Feliksas Marcinkus, Antanas Mëlinis, Benediktas Monkevièius , Aleksandras Rasiulis, Eduardas Sliesoraitis, Pranas Šaltenis. Septyni iš jø net po du kartus áveikë audrø talþomà Horno kyšulá. Amerikoje išleistoje vieno iš hornieèiø kapitono B. Krikštopaièio knygoje "Jûrø kelias" nurodyta net 17 lietuviø apiplaukusiø Horno kyšulá. Bet ir tai tikriausiai dar ne visi lietuviai hornieèiai. Juk mes beveik nieko neþinome apie lietuvius, tarnavusius Vokietijos kaizeriø ir Rusijos carø laivynuose.  Buvæs "Archibald Russel" praktikantas Aleksandras Rasiulis, du kartus apiplaukæs Horno kyšulá, vëliau "Jûros" þurnale pasidalijo savo prisiminimais apie baisiàjà naktá prie Ugnies Þemës. 1928 metø vasario 20 dienà suomiø mokomasis , kuriame jûrinæ praktikà atliko šeši lietuviai, su kvieèiø kroviniu paliko Australijos uostà Dþylongà ir, puèiant palankiam vëjui, pro Tasmanijà, Naujàjà Zelandijà plaukë Europos link. Po 40 dienø burlaivis pasiekë Ugnies Þemæ. Tà lemtingàjà dienà vëjas vis stiprëjo, horizontas pasidengë juodais audros debesimis. Laivas pilnomis burëmis smarkiai plëšësi purmyn, lagas registravo 10 jûrmyliø greitá. Atëjo tamsi naktis, o vëjas kaukë vis labiau, laivas vis giliau nërësi á didëjanèias bangas.
Prisimindamas toliau sekusius ávykius, A. Rasiulis rašë: "... Mûsø pamaina budëjimà turëjo perimti 4 val. ryto, taèiau dar visà valandà anksèiau buvome paþadinti antrojo šturmano. Gavome ásakymà suimti bures, nes audra grësë virsti orkanu. Greitomis apsirengæ išskubëjome á dená. Buvo visiškai tamsu. Smarkiai lijo. Laivas giliai nërë á bangas, per dená šniokštë didelës šalto vandens bangos. Laivas smarkiai siûbavo, todël kopimas á stiebus buvo neámanomai sunkus. Suimant paèià didþiausià buræ , uþëjusi banga nutrenkë á dená jûreivius Larsonà ir Andersonà, kurie paskui surasti - pirmasis su išsukta ranka, o antrasis su perskeltu pakaušiu. ... Staiga, stipriai ásikibæs á stiebà, pajutau, kaip stipriai sudrebëjo visas laivas -didþiulë banga laivà sviedë nuo savo viršûnës, o sekanti banga uþpylë visà laivà. Nenuleidau þvilgsnio nuo kliverio, nes man buvo aišku, kad ten jau kovojama þûtbûtinë kova. Ir neapsirikau. Iškilus kliveriui iš vandens, pamaèiau, kad vienas jûreivis, apsirengæs juodais aliejiniais rûbais, laikësi ásikibæs jau tik bukšprito štagø Kai vël laivas iškilo - to þmogaus ant kliverio jau nebuvo ... Nulipus þemyn Krikštopaitis man pranešë, kad nuo bukšprito bangos nuplovë mûsø tautietá A. Mëliná ir suomá Permanà. Be to, audros metu trys jûreiviai buvo sunkiai suþeisti, kuriø tarpe ir vienas mûsiškiø - M. Limba. Kai tik buvo pajusta, kad bangos nuplovë du þmones, šturmanas išmetë du gelbëjimo ratus. Tai ir visos gelbëjimo priemonës. Tokios stiprios audros metu apie kitas gelbëjimo priemones nebuvo galima galvoti, laivo pasukti negalima, taip pat nebuvo galima imtis kitokiø gelbëjimo manevrø, nes tokie þygiai grësë praþudyti visà laivà su likusiais þmonëmis" Tik daugiau kaip po 60 metø ties Hornu vël pasirodë lietuviai, plaukiantys su burlaiviais. Jachta "Laisvë", kuriai vadovavo kaunietis Ignas Miniotas, plaukdama aplink pasaulá, 1994 metø gruodþio 23 dienà pirmoji aplenkë Horno kyšulá. Šios jachtos águlai stebëtinai pasisekë: jai plaukiant pro šalá "audrø katilas" buvo gerokai išsikvëpæs ir niekuo negrasino buriuotojams.  Netrukus antarktinëse Ugnies Þemës platumose pasirodë dar viena Lietuvos jachta "Aura". Magelano ir Biglio sàsiauriais išlindusi á Ramøjá vandenynà, ši klaipëdieèio kapitono Jono Limanto jachta Hornà apiplaukë 1995 metø sausio 18 dienà.
Na, aišku, 2009 - øjø „Tûkstantmeèio odisëja" kuri geriausiai áprasmino Lietuvos vardo tûkstantmeèio minëjimà. Šio istorinio plaukimo metu net dvi jachtos „Ambersail" buriuotojø águlos apiplaukë legendiná Horno kyšulá. Taigi šioká toká pëdsakà prie šiurpulingojo Horno esame palikæ ir mes, lietuviai. Hornieèiø draugijos Daugelá tragiškø akimirkø prie Horno kyšulio išgyvenæ jûrininkai 1936 metais susirinkæ Atlanto pakrantëje ásikûrusiame prancûzø uoste Sen Malo ákûrë hornieèiø draugijà. Pirmaisiais jos nariais tapo kapitonai, vadovavæ plaukusiems aplink Horno kyšulá burlaiviams. Savo draugijos simboliu jie pasirinko audros paukštá albatrosà. Tad kiekvienam didelio burlaivio kapitonui, apiplaukusiam Horno kyšulá, suteikiamas garbingas "Albatroso" titulas. Netrukus hornieèiø ratas ëmë plëstis. Apie Horno kyšulá plaukusiø laivø águlos nariai, kurie tik vëliau ásigijo kapitonø patentus, ákûrë savo draugijà, pavadinæ jà dar vieno jûros paukšèio vardu - "Malamok". Neatsispyrë pagundai pasigarsinti ir kapitonø hornieèiø þmonos. Jos susibûrë á "Tauben" (balandës) draugijà. Ambicingieji buriuotojai, sëkmingai áveikæ klastingàjá Horno kyšulá, ásteigë "Voiliers" klubà. Atrodo, kad lietuviai su suomiø burlaiviais apiplaukæ Horno kyšulá, jokiai hornieèiø draugijai nepriklausë. O gráþæ namo "Laisvës" ir "Aura" buriuotojai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipëdos 1995 metais ásteigë Lietuvos hornieèiø klubà. Klubo komandoru buvo išrinktas I. Miniotas. Kokia nors ypatinga visuomenine veikla hornieèiø draugijos ir klubai nepasiþymi. Tai tiesiog malonûs likimo broliø sambûriai, kuriø nariai laikosi savo sukurtø tradicijø ir ritualø. Pavyzdþiui, hornieèiai ásitikinæ, kad jie gali nieko nebijodami švilpauti laivo denyje arba nusispjauti uþ borto, nors šiaip jau jûrininkai mano, kad toks elgesys išprovokuoja audrà ar kitokius nemalonumus. Be to, hornieèiø draugijos nuostatai numato, kad jos nariai turi teisæ á kairæ ausá ásisegti sidabriná auskarà. Anksèiau, kai tikri vyrai dar nesipuošdavo moteriškais aksesuarais, tai buvo išskirtinis hornieèiø atpaþinimo þenklas. Šiandien, kai auskarus ausyse ir kitose kûno dalyse nešioja þalias jaunimëlis ir pramogø verslo þvaigþdës, senoji hornieèiø tradicija nebetenka prasmës. |
