LT EN

"Marinus" klubo veikla

  

Kas tas „Marinus" klubas?

"Marinus" klubo nariai 

        "Albatroso" prizas

        Su plunksna po burmis

      

            Klaipdoje - paminklas negrusiems iš jros

                            

    Prie Lietuvos jr muziejaus iškils  jrinis monumentas iškart tapo  ne tik uostamiesio puošmena, bet ir dar vienu jr valstybs simboliu.

   Šio paminklo idjos sumanytoju yra Lietuvos marinistikos urnalist klubas. Idja kilo dar 2007 metais.

   Kopgalyje  gimusi  senos tradicijos pagerbti jroje uvusius jrininkus naujai suvienijo šalies jrin bendruomen. Ceremonijos dalyviai ypa diaugs tuo, kad   kolektyvinis idjos  materializavimo rezultatas bus matomas visiems Lietuvos uost atplaukiantiems laivams.

Legendos pasakoja, kad virš  vanden skraidantys uvdros ir albatrosai - tai paukšiai, kuriuose atgimsta uvusi jrinink sielos. Todl prieš penkerius metus toki mint aptar uostamiesio urnalistai marinistai  paminklo vizij  pavadino „Albatroso" vardu, nes  šis odis vienodai suprantamas visame pasaulyje.    Idj statyti paminkl rm Susisiekimo ministerija ir Klaipdos valstybinio jr uosto direkcija bei uostamiesio savivaldyb, bet „Albatrosui" nuo aibs maket, kuriuos kr skulptorius       Klaudijus Pdymas, iki postamento teko „skristi" penkerius metus.

    Iš pradi nesutarta dl vietos prie vandens, vliau keitsi ministrai ir uosto vadovai.  plieno pagamintas  ir miestui dovanotas paminklas savo skrydio lauk ilgokai. Uosto direkcijai teko išlaidos dl postamento ir aplinkos, o  rangos proces udels ir atidarymo ceremonij iem nukl viešieji  pirkimai. Statybos darbai truko vos por mnesi. Vakar laiv gamykloje iš laiv

Lietuvos jr muziejaus direktor Olga alien padkojo u dar vien dovan, kuri iškart priaugo  prie viso statini komplekso. Pasak jos, „Albatrosas"  tapo anga jreivysts istorin ekspozicij. O ji pasakoja apie umirštas ir atmintyje išlikusias šiurpias tragedijas, mogaus ir jros sveikas, Lietuvos laiv likimus.

Paminklo idjos autoriai „Albatroso" atidengimo dienai spjo išleisti knyg, kurioje aprašyta ne tik skulptros  krimo raida, bet ir  Lietuvos laivyno praradimai. Nurodoma, kad tarpukaryje jros dugne atgul motorlaiviai „Neringa", „Panevys", Kaunas", „Nida", „Kretinga", Utena", „Marijampol", „Šiauliai".  Panašus likimas ištiko ir vienintel Lietuvos karo laiv „Antanas Smetona". Pastarojo laikotarpio didiausia nelaim vyko 2000 metais, kai uragano ukluptas transportinis laivas „Linkuva" kartu su 18 jrinink gula pradingo Ramiajame vandenyne.

Knygoje pateikiamas pagal vairius šaltinius sudarytas ir, manoma, nepilnas,  nuo 1893 met iki ši dien nuskendusi prekybos ir vejybos laiv, bot ir jacht, karini kreiseri  srašas, nurodomi  duomenys apie uvusius Lietuvos laiv jrininkus ir nelaims vietas.

 

Šventj papuoš burlaivio stiebas

 

  Šventojoje sikrs buriuotojas Kstutis Oginskas savo naujojo bsto kieme pasistat medin  burlaivio stieb.

Šis sumanymas labiausiai nustebino jo artimiausius kaimynus - emaiiai nuo seno prat puošti sodybas ne stiebais, inkarais, o kryiais ir koplytstulpiais.

   Iš toli matomas beveik 12 metr aukšio medinis stiebas, pagamintas pagal inomo burlaivi konstruktoriaus klaipdieio Henriko Mališausko projekt, papuoš ne tik K.Oginsko namo kiem, bet ir marinistikos akcent stokojani senj pajrio vej gyvenviet Šventj - artimiausi kurortins Palangos kaimyn.

   Per gimtadienius laukdamas atvykstant svei K.Oginskas stiebe iškelia savo inicialais paenklint vimpel, kur jam specialiai sukr Palangos dailinink Reda Šerbakovien.  Per valstybs šventes stiebe plaikstosi Trispalv.  Stiebas sutvirtintas lynais, kad jo nenuverst vjai.

   Anksiau visas pajris nuo Klaipdos iki Btings buvo nusmaigstytas panašiais signaliniais stiebais.  Juose iškeltos vliavos, vairi geometrini form enklai vejus perspdavo apie oro permainas. Šventojoje ir Palangoje kakada stovjo 20 metr aukšio stiebai.

  "Toki stieb dar išlik Kaliningrado srityje -- senuose Pilkopos ir Gilijos vej kaimuose", - pasakojo buriniais laivais Kurši marias išrais jachtos kapitonas K.Oginskas.  Prieš por met jis išleido buriuotoj graibstom knyg "Šturmano inynas" lietuvi ir angl kalbomis. Š dom šventojiškio ir Neringos savivaldybs projekt parm vandens turizmo pltr Baltijos šalyse skatinanti Europos Sjunga.

    Neseniai Šventojoje sikrs buvs klaipdietis K.Oginskas signaliniu stiebu šalia bsto leidia naudotis tik savo monai Rasai.  "Supykusi iškelsiu jame juod vliav, kad Kstutis, grdamas namus iš tolo suprast, k galvoju", - šypsosi kol kas joki grsming pavojaus  signal vyrui nesiunianti, jo idjas remianti moteris.

  Šventojiškiui stiebas primena dar 1930 metais Estijoje pastatyt jacht "Amelija", kuri jis sigijo Švedijoje ir su draugu parplukd Lietuv. Šešias paras trukusi kelion per Baltij vos nesibaig lidnai - per audr sugedo seno burlaivio variklis, laiv m sunktis vanduo.

  "Galjome plaukti vingiais iki Palangos, bet jau buvome pavarg - aš stovjau prie vairo, o draugas kibiru sm iš jachtos vanden.  Ties Btinge mobiliuoju telefonu susisiekme su pasienieiais.  Gelbjimo vilkikas mus partemp Klaipdos uost", - prisimena K.Oginskas.

  Švedijos lankose ilgai plaukiojus burlaiv "Amelija" K.Oginskas ketino restauruoti, bet vliau šio sumanymo jam teko atsisakyti - bang jau gerokai aptalyto, nuo vandens išbrinkusio medinio korpuso, vidaus patalp remontui bt prireik nema investicij.

  Autentiškos "Amelijos" detals šventojiškiui pravert senj vej pavyzdiu statant signalin tais prie savo namu.  Jo pagrindas - medinis šio burlaivio grotstiebis.

lrytas.lt inf.

"MARINUSMEDIA" 2012 Foto ir video kursai, filmavimas, taikomoji fotografija,TV reklama, dokumentiniai filmai, buriavimas