EIMUTIS ASTIKAS Gimiau 1932 m. birþelio 17 d. Kaune, bet vaikystë ir pauglystë prabëgo Vilniuje. 1950 m. baigiau Vilniaus berniukø gimnazijà. Nuo vaikystës svajojau bûti jûreiviu. Gavæs atestatà net kelis kartus bandþiau ástoti á jûrines mokyklas Klaipëdoje ir Leningrade. Nebuvau priimtas, matyt dël socialinës kilmës. Svajonës neišdaviau. Atvykæs á Klaipëdà pradëjau jûrinæ karjerà jûreiviu þvejybos laive. Išlaikæs eksternu egzaminus tapau šturmanu. Neakivaizdþiai baigiau Leningrado aukštàjà jûreivystës mokyklà. Lietuvos jûrø laivininkystëje tapau laivo kapitonu. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, buvau pakviestas vadovauti laivininkystës laivybos skyriui. Laivyne dirbau lygiai pusšimtá metø. Padariau karjerà - nuo matroso iki laivø kapitonø vado. Bûdamas laivyne pasàmonëje visà gyvenimà turëjau potrauká rašyti. Gal veikë tëvelio genai. Jis buvo prieškario Lietuvos þurnalistas, dirbo „Lietuvos aido" redakcijoje. Aš bandþiau rašinëti straipsnius lietuviškiems þurnalams. Atidþiai sekiau visasàjunginio þurnalo „Þurnalist" publikacijas. Profesionalø patarimai man mëgëjui davë daug naudos. Išëjæs á pensijà tapau þurnalistø ir buriuotojø klubo „Marinus" nariu. Pradëjau bendradarbiauti su „Klaipëdos" marinistiniu leidiniu „Jûra".
RAMUNË BANZIENË
Dirbo þiniø vedëja "Klaipëdos televizijoje " ,"Vakarø Lietuvos televizijoje", kûrë laidas apie jûrà.
LNK þiniø tarnyboje - reporterë Klaipëdos krašte. 2001 m. tapo LNK þiniø metø darboholike,
2003 m. nominuota jûriniam apdovanojimui "Anatolijus" uþ operatyvumà ir objektyvumà.
Rašo straipsnius tarptautiniam verslo þurnalui "Lithuania Business Review".
Lietuvos marinistikos þurnalistø klubo narë nuo 2009 metø.
DALIA BIKAUSKAITË
1956 05 03
1979 m. baigë Vilniaus universitetà, lietuviø kalbà ir literatûrà. Þurnalistikos vandenyse nardo jau daugiau kaip 25 metus. 1985-1994 metais dirbo Lietuvos valstybinës þvejybos laivyno ámonës "Jûra" þinybiniame savaitraštyje "Lietuvos þvejys". 1992-1994 m. buvo specialiàja korespondente jûroje. 5 mënesius gaudë þuvis su plaukiojanèiuoju fabriku "S. Daukantas". Keturis mënesius lankë laivus, þvejojanèius Atlanto vandenyne. Yra perplaukusi ir perskridusi ekvatoriø, Dreiko sàsiaurá, tad turi teisæ kavinëje susidëti kojas ant stalo ir ásiverti auskarà. Nuo 1994 m. iki dabar dirba dienraštyje "Vakarø ekspresas", rašo jûrine tematika. Slapyvardþiai - Vidmantas Maþiokas, Valentinas Ubas, Aidas Laivinis, Kardþuvë. Yra priedo "Prie jûros ir jûroje" (dabar "Jûros vartai") sudarytoja. "Marinus" klubo narë nuo 2005 m. 2006 m. tapo pirmosios tarptautinës regatos "Þalèiø karalienë" apie Gotlandà signatare - jachta "Zunda" perplaukë Baltijos jûrà.
VIDA BORTELIENË 1957-11-21 1982 metais baigë tuometës LTSR Valstybinës konservatorijos Klaipëdos fakulteto (vëliau - Klaipëdos universitetas) lietuviø kalbos, literatûros, reþisûros specialybæ. Lietuvos nepriklausomybë paskatino keisti pedagogës profesijà á þurnalistikà. LÞS narë - nuo 1994 metø, klubo "Marinus" narë - nuo 2005 metø. Profesinë veikla: 1992-1997 m. - savaitrašèio "Maþoji Lietuva" ir dienrašèio "Vakarø ekspresas" korespondentë. 1997-1999 m. AB "Klaipëdos nafta" atstovë spaudai. 1999-2001 m. - "Klaipëdos" laikrašèio priedo "Jûra" reporterë. Nuo 2001 m. kovo - dienrašèio "Lietuvos þinios" korespondentë Klaipëdos krašte (specializacija - ekonomika, jûros pramonë). Paraleliai - AB "Klaipëdos jûrø kroviniø kompanija" viešøjø ryšiø specialistë.
VENANTAS BUTKUS 1936 04 01 Gimiau ir augau Sedos miestelyje prie eþero. Èia anksti išmokau plaukti, pirmà kartà pakëliau bures ir parašiau pirmà straipsná á rajoniná laikraštá. Baigæs vidurinæ mokyklà, karinæ tarnybà atlikau Juodosios jûros laivyne. Gráþæs iš kariuomenës, dirbau Sedos ir Rietavo rajono laikrašèiø redakcijose. Vëliau beveik dešimt metø redagavau þinybiná laikraštá „Lietuvos þvejys", dar kelis dešimtmeèius teko dirbti laikrašèio „Sovietskaja Litva" Klaipëdos zonos korespondentu. Neakivaizdiniu bûdu baigiau Vilniaus universiteto þurnalistikos katedrà. Gyvendamas Klaipëdoje, praëjau Osvaldo Kubiliûno buriavimo mokyklà „Atlanto" ir „Lietuvos" jachtose, su þvejybos laivais kaip þurnalistas pabuvojau Atlanto ir Ramiajame vandenynuose, su prekybos laivais teko paplaukioti nuo Igarkos iki Sevilijos. Jau gyvendamas Kaune, kartu su bendraminèiais ákûriau þurnalistø ir buriuotojø klubà „Marinus", kuris daugiau kaip dešimt metø rengë jachtø keliones po Baltijos jûrà. Šiose kelionëse dalyvavo apie 100 ávairiausiø profesijø þmoniø - nuo profesoriaus iki darbininko, kuriuos þavëjo mëlyna jûra, þydras dangus ir baltos burës.2002 m. parengiau ir išleidau knygà „Gero vëjo!" (Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai). Vis dar buriuoju, nes , kaip rašë þinomas anglø þurnalistas ir buriuotojas Ian Proctor „patyræs buriavimo þavesá, jûs nesiskirsite su juo tol, kol burës bus jums paklusnios". Esu surinkæs nemaþà marinistinës literatûros bibliotekà lietuviø, rusø, vokieèiø ir lenkø kalbomis. Daþniausiai perskaitinëju Dþozefo Konrado labai nuoširdþià atsiminimø ir áspûdþiø knygà „Jûrø veidrodis".
VYTAUTAS GRICIUS 1937 04 08
Esu senas (amþiumi) jûrininkas, nors dená dar nusiplaunu pats. Svietà išvydau Kuršënuose. Ten pat ir vidurinius mokslus áveikiau. Dar mokslø kandau Kauno politechnikos institute. Dël to ir tapau inþinierium - laivø mechaniku. Po mokslø, kiek pasibastæs su þvejais po Atlantà, atsidûriau Nemune þemsiurbës mašinø skyriuje, o vëliau ir prie Vidaus vandens keliø direkcijos direktoriaus stalo. Á burlaivá álipau pirmame instituto kurse 1957 m. ir dabar jame tebesëdþiu. Á "Marinus" klubà buvau priimtas kaip šá bei tà nuveikæs buriuotojas. Esu dalyvavæs beveik visuose "Marinus" klubo þygiuose jachtomis.
 JELENA LISTOPAD
Aukštasis filologinis išsilavinimas. Þurnaliste dirba 38 metus. Pradëjo laikraštyje „Volzskaja zaria" Samaroje, Rusijoje. Persikrausèius 1975 m. pas vyrà á Klaipëdà, penkis metus buvo korespondentë miesto laikraštyje „Klaipëda". 1980 - 1995 m. dirbo savaitraštyje „Lietuvos jûreivis" iš pradþiø atsakingàja sekretore, vëliau redaktore. Bendradarbiavo su Latvijos þurnalu „Morskie vesti", 1995-1998 m. vedë rubrikà „Morskaja Litva". 1998 m. gráþo á laikraštá „Klaipëda", rašë marinistine tematika priede „Jûra" („More"). Nuo 2007 m. iki dabar dirba laikrašèio „Litovskij kurier" korespondente Klaipëdoje. Apdovanota premija Lietuvos pramoninkø konfederacijos premija uþ rašiniø ciklà apie lietuviškà laivybà.
 EUGENIJUS MACIUS
Gimiau 1940 m. 01. 09. Palangoje. 1958 m. baigiau Palangos vidurinæ mokyklà ir išvaþiavau á Vilniø , kur pradëjau dirbti Lietuvos kino studijoje. Darbà pradëjau operatoriaus Algimanto Mockaus asistentu filmuojant V.Þalakevièiaus vaidybiná filmà ,,Adomas nori bûti þmogumi". Po šio filmo buvau pervestas á dokumentikos skyriø ir dirbau asistentu su þymiais Lietuvos dokumentininkais - Viktoru Starošu, Romu Gabaliu, Leonu Tautrimu, Michailu Segaliu,Georgiju Chnkojanu, Robertu Verba . 1959 m. ástojau á Vilniaus Valstybinio universiteto rusø literatûros vakariná skyriø ir dirbau Lietuvos kino studijoje. Pradëjau ir savistoviai filmuoti siuþetus kino þurnalams ,,Tarybø Lietuva ", ,,Lietuvos pionierius ". Gráþæs iš karinës tarnybos 1966 m. tæsiau darbà Lietuvos kino sudijoje. Nuo 1967 m. pradëjau dirbti TSRS ryšiø priemoniø pramonës ministerijos kino centre operatoriumi, vyriausiu operatoriumi, viršininku. 1988 m. persikëlëm gyventi ir dirbti á Klaipëdà. 1971 m. ástojau ir 1976 m. baigiau Visasàjunginá valstybiná kinematografijos institutà (VVKI ) Maskvoje ir apgyniau diplomà dokumentiniu filmu ,,Meilë praþydo sekmadiená" (reþisierius Robertas Verba). Nuo 1988 m.iki 2002 m. dirbau operatoriumi Lietuvos televizijos Klaipëdos korespondentø punkte. Šiuo metu dirbu archyvo vedëju Vakarø Lietuvos pramonës ir finansø korporacijoje. Per savo kûrybinës veiklos laikà kaip operatorius ir reþisierius - operatorius nufilmavau virš septynasdešimt dokumentiniø ir mokslo - populiarinimo filmø, apie penkis tûkstanèius siuþetø ir laidø kino þurnalams ir televizijai. Nemaþai mano nuotraukø spausdino Lietuvos dienrašèiai ir þurnalai. 2009 m. kaip operatorius nufilmavau dokumentiná filmà ,,Laiko saugotojas " apie þymø Kaliningrado fotografà Olegà Maksimovà.
 VIDMANTAS MATUTIS 1965-05-27 Vilniaus universitete studijuodamas neakivaizdþiai 1991 m. ágijo þurnalisto specialybæ. 1986 - 1991 m. fotokorespondentas, skyriaus vedëjas Klaipëdos rajono laikraštyje „Banga".
1991 - 1996 m. Šilutës zonos korespondentas Klaipëdos laikraštyje „Vakarø ekspresas". 1996 - 1999 m. „Klaipëdos" laikrašèio korespondentas Klaipëdos apskrities viršininko administracijos zonoje. 1999 - 2008 m. 11 mën. „Klaipëdos" laikrašèio leidinio „Jûra" redaktorius, paraleliai nuo 2006 iki 2008 m. „Klaipëdos" laikrašèio þiniø redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 2009 m. - iki šiol viešøjø ryšiø ámonës savininkas. Nuo 2005-03-04 iki 2007-02-23 Lietuvos marinistikos þurnalistø klubo „Marinus" prezidentas. 2009 m. geguþës 29 d. vël išrinktas šio klubo prezidentu dviejø metø kadencijai. Lietuvos þurnalistø sàjungos narys.
 JUOZAS MAÞONAS
1950.07.09 Fotoþurnalisto duonos pradëjau ragauti turëdamas fotoaparatà „SMENA-2" ir bûdamas beveik dvylikos metø. Tuomet mano pirmàsias nuotraukas ir informacinius straipsnelius spausdindavo „Tarybinës Klaipëdos" laikraštis. 1966 -aisiais metais, vos tik gavau daþais kvepiantá pasà, tuometinio Klaipëdos rajono laikrašèio „BANGA" redaktoriaus Antano Platuþo buvau priimtas dirbti fotokorespondentu. Nuo 1974 m. iki 1988 dirbau Lietuvos radijo ir televizijos korespondentu ir kinooperatoriumi Gargþduose , Vakarø Lietuvoje, Dzûkijoje. 1989-1993 metais - reþisieriaus - videooperatoriaus darbas naujai sukurtoje Klaipëdos municipalinëje televizijoje. Nuo 1993- øjø esu viešøjø ryšiø ámonës „MARINUS VISUS" savininkas, reþisierius, prodiuseris, kinooperatorius, vairuotojas ir t.t. Per beveik keturiasdešimt þurnalistinio darbo metø sukurta keliasdešimt dokumentiniø filmø, šimtai televizijos laidø. Didþiàjà mano kûrybiniø darbø dalá uþima jûrinë tematika, jûrininkø gyvenimas , jûros romantika, þodþiu viskas kas telpa þodyje - marinistika. Pirmà kartà rimèiau susipaþinau su Baltijos ir Šiaurës jûromis 1969 metais tarnaudamas Baltijos kariniame jûrø laivyne. Tuomet kariniø mokymø metu desantiniu laivu vëlyvà rudená iš Baltijsko (Kaliningrado sr.) plaukëme aplink Skandinavijos pusiasalá á Severomorskà (netoli Murmansko), kur išsodinome jûrø pëstininkø desantà. 1992 - øjø kûrybinë kelionë su Lietuvos þvejais po Atlanto vandenyno Šiaurës Afrikos þvejybos zonà galutinai átraukë mane á marinistikos verpetà. Tai marinistinës TV laidos „Jûros spalvos", „Jûra", kelionës po visà pasaulá, ir ,aišku, buriavimas. 1987 metais baigiau Visasàjunginio valstybinio kinematografijos instituto (VGIK‘o) Maskvoje dokumentiniø filmø ir televizijos kinooperatoriø fakultetà. Lietuvos þurnalistø sàjungos narys esu nuo 1973 metø.
KÆSTUTIS OGINSKAS Gimë Klaipëdoje. Toli nuo jûros buvo nutolæs savo karjeros pradþioje dar studijø metais, kai 1983 - 1984 metais dirbo tuomet apie visas techninio sporto šakas rašiusiame „Sparnø" þurnale. Ruošdamasis diplominiam darbui Kæstutis bendradarbiavo su Lietuvos jûrø laivininkystës savaitraštyje „Lietuvos jûreivis", kur ir publikavo didþiàjà dalá savo apybraiþø ciklo „Nemuno upeiviø" portretai". Baigæs þurnalistikos studijas Vilniaus universitete Kæstutis Oginskas gavo paskyrimà á tuometiná inþinieriø ir dviratininkø miestà - Šiaulius. Èia jis darbavosi trejus metus ir gráþo á gimtàjà Klaipëdà. Iš pradþiø dirbo „Tarybinës Klaipëdos" dienraštyje, po to buvo vienas iš „Maþosios Lietuvos" ir „Vakarø ekspreso" steigëjø, leidëjø bei redaktoriø. Apie jûrà pasakojæs þodþiu, nuo 1991 metø pradëjo pasakoti vaizdu tapæs Lietuvos televizijos Klaipëdos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi. Po to Kæstutis gráþo á "Vakarø ekspresà", taèiau netrukus vël nutolo nuo jûros - dvejus metus studijavo JAV, po to - penkeri metai darbo "Maþeikiø naftos" komunikacijos skyriuje. 2005 metais Kæstutis antrà kartà gráþo prie jûros. Pasakojæs apie jà þodþiu ir vaizdu, dabar darbais prisideda prie jûrinës valstybës kûrimo. 2006 metais išleido „Šturmano þinynà", 2007 metais - "Sailing Guide", 2008 - „Buriuotojo vadovà". Dabar gyvena Šventojoje. Labai arti jûros.
GEDIMINAS PILAITIS Vilniaus universitete 1979 m. ágijo þurnalistikos specialybæ. Dienrašèio "Lietuvos rytas" korespondentas Klaipëdoje nuo 1980 m. Rašo jûrø verslo, istorijos, vandens sporto ir turizmo temomis. Pamëgiai -- krepšinis ir jûrø buriavimas. Transatlantinio trijø jachtø þygio Klaipëda-Niujorkas (1989 m. ) ir pirmosios Lietuvos buriuotojø kelionës aplink Þemës rutulá (1992-1993 m.) dalyvis. Buvo jachtos "Lietuva" águlos narys.1995 m. jachta "Aura" apiplaukë Horno kyšulá. Išleido fotoalbumà "Þygis per Atlantà" (bendraautorë Saulë Šemeškevièienë). Keliautojo Mato Šalèiaus premijos laureatas (nominuotas uþ marinistikos publikacijas). Lietuvos þurnalistø sàjungos narys nuo 1980 m. Vienas þurnalistø ir buriuotojø klubo "Marinus" steigëjø.
 ALOYZAS PUSLYS
1935 01 30 Gimiau Kuršënuose, toli nuo jûros, taèiau likimas taip lëmë, kad pašauktas á kariuomenæ, tarnavau Baltijos jûros laivyne ir nuo tada tapau neabejingas šiai stichijai. Buriuoti pradëjau gyvendamas Nidoje. Dirbdamas Neringos miesto vykdomojo komiteto pirmininku, inicijavau buriavimo mokyklos ákûrimà Nidoje, jûrinës jachtos „Nerija" pirkimà. Nidos buriuotojai pirmieji respublikoje ásisavino burlenèiø sportà ir ilgai pirmavo ne tik Lietuvoje. Persikëlæs gyventi á Klaipëdà, dirbau Apþeldinimo tresto valdytoju ir toliau palaikiau draugystæ su buriuotojais. Bent keliolika metø man jie patikëjo Klaipëdos buriavimo federacijos prezidento pareigas. Mûsø federacija daug dëmesio skyrë vaikø ir jaunimo buriavimo sporto mokyklai, kuri išugdë nemaþai talentingø sportininkø, áëjusiø á Lietuvos buriavimo istorijà. Nuolatos buvo rengiami kursai jûriniø jachtø vairininkams ir kapitonams parengti. 1989 metais dalyvavau pirmajame Lietuvos jachtø þygyje per Atlantà. Plaukiau su jachta „Lietuva", su kuria ir iki tol esu nemaþai po Baltijà keliavæs. Pagal profesijà esu miškininkas, baigæs buvusià Lietuvos þemës ûkio akademijà. Bet ne maþiau, kaip miškà myliu ir jûros platybes. Jei tik kas pakvieèia paburiuoti, niekada neatsisakau.
ALOYZAS URBONAS 1935 05 21 Gimiau Rokiškio rajone Rudþioniø kaime. 1958 m. baigiau Vilniaus universiteto þurnalistikos specialybæ. Po universiteto baigimo - Klaipëdos ekspedicinës silkiø þvejybos bazës tralerio jûreivis. Vëliau dirbau Valstybiniame Televizijos ir radijo komitete, „Sovietskaja Lita", „Komjaunimo tiesos", „Vakariniø naujienø" laikrašèiø, „Pasaulio" þurnalo ir savaitrašèio „Vilniaus tribûna" redakcijose, bet draugystë su jûra niekada nenutrûko. 1980 metais nusišypsojo laimë dalyvauti hidrometeorologijos mokslinio tyrimo laivo ekspedicijoje, plaukiant per tris vandenynus - iš Vladivostoko á Klaipëdà. Keletà metø, vedamas þurnalistinio smalsumo ir potraukio amþinai jûrai, plaukiojau Klaipëdos þvejybos laivyno transportiniuose laivuos pirmuoju kapitono padëjëju. Nuo pirmos „Marinus" klubo ásikûrimo dienos esu jo narys. Daugelá kartu su kolegomis þurnalistais ir „jûrø vilkais" buriuotojais plaukiojau su jachtomis po Baltijos jûrà. Esu išleidæs 18 knygø, tarp jø dvi - „Jûra, lauk manæs" ir „Pasmerktøjø dþiaugsmas - jûros tematika. Be to, ávairiuose leidiniuose išspausdinau apie 300 savo apybraiþø, skirtø jûrai ir jûreiviams. Jaunystë jau seniai prabëgo, taèiau esu pasiryþæs nors ir šiandien išplaukti su jachta kukliose koko pareigose, kurios man daþniausiai ir kliûdavo.
MARTYNAS VAINORIUS 1983-02-27 Klaipëdos universitete studijuodamas akivaizdþiai 2005 m. ágijo politikos mokslø bakalauro specialybæ 2002-2004 m. neetatinis dienrašèio „Vakarø ekspresas" korespondentas 2004-2008 m. „Vakarø ekspreso" ekonomikos temø redaktorius. Nuo 2008-øjø - „Vakarø ekspreso" redaktoriaus pavaduotojas Lietuvos þurnalistø sàjungos narys.
ADELË ÞIÈKUVIENË Gimiau Salantø miestelyje. Augau prie Notës ir Salanto upelio santakoje buvusio Santeklës malûno. Po sovietmeèio melioracijø nei malûno, nei tvenkinio, nei Dvarèininkø kaimo nebeliko. Vaikystës upeliø vanduo tebegyvena manyje. Valtys, jachtos, þuvys, laivai man gyvi sutvërimai. 1966 metai pradëjau dirbti spaudoje. 1979 m.Vilniaus universitete ágijau þurnalistës specialybæ. Daug metø ëjau, plaukiau, rašiau apie jûrà, laivybà, þvejybà, jûreivystæ ir jûrininkus. Dirbau leidiniuose „Lietuvos jûreivis", „Klaipëdos" priede „Jûra". Išleidau knygas „Ar Lietuva jûrø valstybë" (1998 m.), „Likimai ir jûra" (I dalis - 1999, II - 2007 m.), esu monografijos „Jûrininkø rengimas Lietuvoje" bendraautorë.
|
